Evangelizacija

Evangelijos žinia apie Viešpaties Jėzaus mirtį ir prisikėlimą, bei nuodėmių atleidimą per tikėjimą į Kristų, skirtingais amžiais buvo pasakojama skirtingais būdais. Jėzaus laikais ir keletą dešimtmečių po Jo mirties ir prisikėlimo, ši malonės žinia buvo perduodama iš lūpų į lūpas, kitaip sakant, buvo tik pasakojama. Vėliau ji buvo užrašyta ir mokantys skaityti ją galėjo paskaityti sau ir savo klausytojams. Tokiu būdu mes turime Bibliją – Šventąjį Raštą, kuriame be kitų 62 knygų yra keturių autorių evangelijos. Einant laikui įvairūs žmonijos atradimai, technikos ir elektronikos žinios atvėrė galimybę Evangeliją perduoti radio bangomis, vėliau televizijos pagalba. Šiandien tam pasitarnauja ir internetas. Žinia ta pati, jos aktualumas toks pat, skiriasi tik pasakojimo būdas. Šiandien žymiai lengviau pasiekti daug didesnį klausytojų ir skaitytojų ratą negu bet kada anksčiau.

Evangelija pakeitė mano gyvenimą. Dievo dėka suradau gyvenimo prasmę ir tikslą. Girdėjau ir skaičiau daugybę liudijimų apie įvairiausių žmonių tikėjimą Jėzumi Kristumi. Mane žavi gyvenimo realybė, kai buvę savanaudžiai ar piktavaliai žmonės patyrę Dievo prisilietimą tampa tikinčiaisiais, kurie savo gyvenimą, jėgas ir talentus aukoja dėl kitų. Dievo įkvėpti žmonės kuria geresnę visuomenę.

Kviečiu visus dalintis ta gera patirtimi ir darbais, kuriuos Dievas daro per mus. Mūsų visuomenėje įprasta kalbėti apie blogus dalykus, nebepastebime, kiek daug puikių, pasiaukojančių ir nesavaudžių žmonių aplink. Tegul Evangelija, kuri yra Geroji Naujiena per mūsų liudijimus būna pagarsinta ir padrąsina tikinčiuosius.

Ką aš turiu padaryti dėl Viešpaties?

Nuo mažų dienų neįsivaizdavau savęs be bažnyčios. Mano tėvai veždavosi mane į Žeimelyje, Pakruojo rajone esančią Evangelikų liuteronų bažnyčią, kartu važiuodavo ir seneliai, tėvelio tėvai. Kiek prisimenu, jau nuo 3-ejų metų dalyvaudavau pamaldose – man patiko tyliai sėdint bažnyčioje žiūrėti į vitražus, į aptrupėjusias bažnyčios lubas. Tačiau labiausiai mano žvilgsnį traukė altoriuje kabantis paveikslas „Nukryžiuotas Kristus“. Jo kūnas buvo sužalotas, sudarkytas, žaizdotas, o po tuo paveikslu buvo užrašas: Tai Aš padariau dėl tavęs. Ką tu padarei dėl Manęs? Maždaug penkerių pramokau skaityti. Pirmą kartą perskaitęs šį užrašą nustebau… Tas klausimas – ką aš padariau dėl Viešpaties? – labai giliai įsirėžė į mano mintis ir širdį. Aš ne kartą buvau girdėjęs, jog Kristus mirė už mane, kad aš nepražūčiau, bet turėčiau amžinąjį gyvenimą. Vis dėlto mane kankino klausimas – ką aš turiu dėl Jo padaryti? Ne kartą uždaviau šį klausimą suaugusiems, bet vaikui suprantamo atsakymo negirdėjau… Už krikščioniškas vertybes esu dėkingas tiek savo tėvas, seneliams, tiek ir evangelikų liuteronų bažnyčiai, kurią lankiau. Pamenu, kaip mes važiuodavome į pamaldas Žiemelio bažnyčioje, Pakruojo rajone, nors patys gyvenome už keliasdešimt kilometrų, Pasvalio rajone, Vaškų miestelyje. Po pamaldų arba tais sekmadieniais, kada jų bažnyčioje nevykdavo, turėdavome susirinkimą namuose. Mūsų dvasiniu vadovu buvo mano močiutė – ji prižiūrėdavo namų susirinkimo eigą: net man mažam tekdavo perskaityti ištrauką iš Dienos skaitinių ar iš Šventojo Rašto, drauge giedodavome giesmes iš liuteroniško giesmyno, kas nors perskaitydavo ištrauką arba visą Martyno Liuterio pamokslą, drauge melsdavomės. Tai būdavo dvasinis bendravimas. Paaugęs apie save mąsčiau kaip apie tikintįjį, puoselėjantį krikščioniškas vertybes. Vis dėlto kai pasilikdavau vienas, vis iškildavo mintys: Kristus dėl manęs padarė neįsivaizduojamai daug. Ką aš turiu dėl Jo padaryti? Augau sovietmečiu, bet nebijodavau pripažinti, kad esu tikintis, nors per ateizmo pamokėles mokytoja ir bandė „perauklėti“… Nekaltinu jų, toks buvo laikmetis. Paveikslo istorija Nors XVI a. vieno žymiausių vokiečių renesanso dailininko Matthias Grunevald (1475-1528) kūryba…

Read More

Eilėraščiai

MELSKIMĖS VIENAS UŽ KITĄ Melskimės vienas už kitą Laiminkim vieni kitus, Gyvenimas duotas mums šitas, Kad mylėtume žmones visus Laiminkim mes net ir priešus, Nors tai ir be galo sunku, Tai Viešpats daryti mums liepė, Tik Jis ir suteiks mums jėgų Mylėkime savo Kūrėją Visa siela ir protu visu Gyvenimo mūsą davėją, Jam gyrius iš mūsų širdžių   DIDIS VIEŠPATS Izaijo 40, 30:31 Bet tie, kurie laukia Viešpaties įgaus naujų jėgų, Jie pakils ant sparnų kaip ereliai, bėgs ir nepavargs, eis ir nepails Mes garbinam ir šlovinam Tave, Tavo didį šventą vardą Tu Kūrėjas žemės ir dangaus, Vienintelis šlovės ir gyriaus vertas Išmintis Tava didžiulė, begalinė, Ir išsemt jos niekas negalėtų, Dangų ištiesei žmonėms kaip palapinę, Kad gyventi žmonės žemėje galėtų Pavargusiam Tu suteiki jėgų, Net ir jaunuoliai pailsta ir pavargsta, Bet tie, kurie laukia, Viešpatie, Tavęs, Pakils ir skris kaip tie ereliai ant sparnų