Velykos – daugiau nei pavasarinė šventė

Velykos - daugiau nei pavasarinė šventė

Tai išganymo šventė. Dabar kiekvienas, kas nori gali priimti atleidimą. Pagal Dievo įstatymą bausmė už nuodėmę – mirtis (Rom 6, 23). Tarkime, kad per visą pasaulio istoriją Jėzaus Kristaus Evangeliją priėmė tik vienas žmogus, tad Kristaus mirtis būtų ir to vienintelio žmogaus nuodėmės kaina. Autorius pritaria Hermano Bezzelio minčiai: Jėzaus meilė buvo tokia didelė, jog Jis šį išgelbėjimo aktą būtų atlikęs ir už vieną atgailaujantį nusidėjėlį. Antra vertus, Dievo Sūnaus atliktas išganymo žygis įgauna tokią dimensiją, kad jo pakanka visai žmonijai. Todėl Jonas Krikštytojas galėjo sakyti: „Štai Dievo Avinėlis, kuris naikina pasaulio nuodėmę!“ (Jn 1, 29).

Ši mintis bus aiškesnė, papasakojus tokį atsitikimą: Pasiturintis airių žemvaldys jo ūkyje dirbantiems žmonėms kartą pasakė labai originalų „pamokslą“. Svarbiausiose savo plačių valdų vietose jis liepė pakabinti tokius skelbimus: „Kita pirmadienį nuo 10 iki 12 valandos būsiu ūkio kontoroje ir padengsiu visas savo ūkio darbininkų skolas. Prašome atsinešti neapmokėtas sąskaitas.“

Žmonės visas dienas aptarinėja tokį neįprastą pasiūlymą. Vieni jį laiko prastu pokštu, kiti įtaria slypint kokį nors kabliuką, nes niekas niekad nieko panašaus nebuvo siūlęs. Išaušta paskirtoji diena. Susirenka būrys žmonių. Lygiai dešimtą įžengia šeimininkas ir tylėdamas dingsta už savo kabineto durų. Niekas nedrįsta ten įeiti. Atvirkščiai, visi diskutuoja, ar šefo parašas galioja ir kokie jo motyvai. Pagaliau pusę dvyliktos į kontorą ateina senyva pora. Laikydamas rankoje pluoštelį sąskaitų, senukas virpančiu balsu klausia, ar čia apmokamos skolos. Iš jo pasijuokia: „Dar nė vienas nebandė užeiti, bet jei jis tikrai tai daro, įeikite greičiau ir informuokite mus.“ Senukai įsidrąsinę užeina. Jie maloniai pasitinkami, suskaičiuojamos jų skolos ir įteikiamas šeimininko pasirašytas visos sumos čekis. Kai dėkodami jie nori išeiti, šeimininkas tarė: „Prašome dar pabūti čia iki 12 valandos, kol užrakinsiu kontorą.“ Senukai aiškina, kad už durų laukia daugybė žmonių, norinčių sužinoti, ar pasiūlymas buvo teisybė. Tačiau išgirsta griežtą „ne“: „Jus patikėjote mano žodžiu, ir tie, už durų, turi padaryti tą patį, jei nori, kad jų skolos būtų padengtos.“

Žemvaldžio pasiūlymas galiojo visiems jo žmonėms, ir jo sąskaitoje esančių pinigų užteko apmokėti visoms skoloms. Tačiau skolų atsikratė tik senyva pora, kuri patikėjo jo žodžiu.

Taip ir Jėzaus mirties užtenka visų žmonių išganymui: „Taigi, kaip vieno žmogaus (Adomo) nusikaltimas visiems žmonėms užtraukė pasmerkimą, taip vieno (Jėzaus) teisus darbas visiems laimėjo nuteisinimą, kad gyventų“ (Rom 5,18). Kiekvienam galioja pasiūlymas išsigelbėti, ir apie tai galima paskelbti kiekvienam. Tačiau išgelbėti bus tik tie, kurie pasikliauja Jėzaus žodžiu ir asmeniškai Jį priima.

prof. techn. m. dr. Werner Gitt

 

share