Pastoriaus žodis

Meilė

„Nes Dievas taip pamilo pasaulį, jog atidavė savo viengimį Sūnų, kad kiekvienas, kuris Jį tiki, nepražūtų, bet turėtų amžinąjį gyvenimą“ (Jn 3,16). Tai Šventojo Rašto žodžiai, kurie atveria Dievo žvilgsnį į žmogų. Ne žeminantį, ne priekaištaujantį, bet gailestingą. Dievo pasiaukojanti meilė per Jėzaus Kristaus mirtį ant kryžiaus atvėrė tikėjimo kelią žmogui sugrįžti pas Jį. Gimsta viltis ir tikėjimas, kad didžiausi sunkumai gyvenime gali būti įveikti. Bažnyčia – tikinčiųjų surinkimas. Tų, kurie dėkingi Dievui už Amžinojo Gyvenimo dovaną. Tikintieji – paprasti, nuoširdūs žmonės, kurie nori pasakoti visiems Gerąją Naujieną apie nuodėmių atleidimą per tikėjimą į Kristų. Tai žmonės, kurie džiaugiasi galėdami padėti kitiems, nes ir jiems buvo padėta. Paveskime savo gyvenimą į Dievo rankas, kad būtume verti Amžinybės.

Džiaugsmas

Džiaugiuosi pačia tikinčiųjų bendruomene, kad ji yra, kad žmonės trokšta Dievo ir ištikimai Jam tarnauja. Dėkojame Dievui už tai, kas yra, ką turime, ir nuolankia širdimi stengiamės išpildyti savąjį pašaukimą. Nė apie vieną sritį negalėčiau pasakyti: „Viskas pasiekta. Tobula“. Toli gražu ne, bet visgi matome ir vaisių, kuriais džiaugiamės. Suprantame, kad esame didingame procese, kaip apaštalas Paulius rašė: „Nemanau, kad jau būčiau tai pasiekęs. Tik viena tikra: pamiršdamas, kas už manęs, ir siekdamas to, kas priešakyje, veržiuosi į tikslą aukštybėse.“ Galėčiau pasidžiaugti visais tarnavimais: maldos, šlovinimo, pagalbos stokojantiems, taip pat tarnavimais vyrams, moterims, vaikams, jaunimui. Taip pat amų grupelėmis, reabilitacijos centru priklausomiems žmonėms, adaptacijos namais baigusiems reabilitacijos programą, vaikų dienos centru ir daugybe kitų.